Pereiti prie turinio

Jis nudės mane nespėjus išsitraukti Tedo revolverio. Kitiems dviem pratimams 1. Atlikdami du kitus pratimus atsistokite kartu kojomis ir žiūrėkite tiesiai į priekį.

Visos ištiks vieną dieną. Kelių valandų skirtumu. O gal tik minučių. Mirtys, kurios sugrius kaip domino kauliukai. Viena krisdama atsitrenks į kitą. S3 Jis stabtelėjo. Šis įvaizdis jam patiko. Gal vienas iš tų laidoje rodytų snaiperių nužudė ne vieną žmogų per vieną dieną ar vieną valandą, ogal net vieną minutę, - pamanė jis.

Piktas Vilkas atidžiai skaitė apie žudi­ kus, per trumpą laiką nugalabijusius drakonai den lieknėjimo pojūtį vieną žmogų. Tačiau ir šių veiksmai buvo atsitiktiniai: nušauni vieną žmogų, nusigauni į kitą miesto galą, nušauni antrą. Būta ir kitų. Tačiau nė vienas neatliko tokio įspū­ dingo žygdarbio, kokį sumanė jis. To, ką mėgins padaryti jis, niekas tikrai dar niekada nemėgino.

Jo poelgis bus vertas Gineso rekordų knygos. Jis vos tvardė jaudulį. Artumas, - priminė sau. Taip pasakoje elgėsi didelis piktas vilkas. Jis įniko pla­ nuoti tą suartėjimą. Iš pradžių manyta, kad jis veikė vienas, bet vėliau paaiškėjo, kad snaiperių būta dviejų.

Ji sudvejojo, nelabai suprasdama, ko­ dėl treneris davė ženklą atlikti derinį, kuris per treniruotes nė karto nepavyko. Tada ji pasisuko į dešinę ir pastatė užtvarą puolėjai prie­ šais. Derinio tikslas buvo sudaryti sąlygas lengvai pelnyti taškus iš po krepšio puolėjai, atbėgusiai prie jo palei trijų sekundžių zonos kraštą. Džordanai labai patiko žaidimo strategija: kiekvienas men­ kutis veiksmas tapdavo dalimi visumos, turinčios atnešti sėkmę.

Ta­ čiau kaskart, kai jos bandė šį derinį per treniruotes, nieko neišeidavo, nes mergina, kuri turėjo priversti savo gynėją atsitrenkti į Džor- daną, sulėtindavo greitį, tad varžovių žaidėja spėdavo įlįsti į siaurą tarpą, atsiradusį dėl jos dvejojimo. Taigi užtvara nenusisekdavo, ir varžovės galėjo toliau spausti gindamosi. Jos mėgino ir kitokius šio derinio variantus, bet ir iš jų nebūdavo naudos, jei Džordanos ko­ mandos draugė ryžtingai nestumdavo drakonai den lieknėjimo pojūtį gynėjos Džordanai į krū­ tinę.

Krepšinio aikštelėje padėtis keičiasi žaibiškai. Judesio esmė ne vien greitis, bet ir vietos pasirinkimas. Be galo svarbūs yra kampai. Viskas priklauso nuo pirmo ju­ desio ir žingsnio. Džordana baisiai nemėgo šio derinio, nes jeigu nepavykdavo su­ kliudyti varžovei, visi manydavo, kad dėl to buvo kalta ji. Tačiau jinai vienintelė aikštelėje žinodavo, kad jos komandos draugė drakonai den lieknėjimo pojūtį pa­ sirinkdavo netinkamą kampą. Galėjai pamanyti, jog ji bijo, kad kas nors susižeis.

Na, o baigdavosi tuo, kad kitos merginos pamanydavo, jog baikščiai pasielgė Džordana, nors iš tikrųjų niekas jai nepatiko labiau negu susitrenkiančių kūnų pojūtis. Trumpos pavojaus ir traumos grėsmės akimirkos - štai dėl ko gy­ veno Džordana. Ji prispaudė nuleistas rankas prie šonų, tad dabar atrodė lyg stul­ pas aikštelėje. Ji žinojo, kad įžaidėja varinėjasi drakonai den lieknėjimo pojūtį jai už nugaros, gal už kokių trijų metrų.

Atrodė, kad virš aikštelės tvyro nesiliaujanti triukšmo kakofonija; krepšinio batelių brūžinimasis į išblizgintas medines grindis ir cypimas kilo aukštyn ir maišėsi su pritarimo šūks­ mais ir raginimais iš sausakimšų tribūnų. Džordana pamatė, kad jos komandos draugė apgaulingais judesiais suklaidina varžovę palei galinę liniją, pasisuka ir greitai pasileidžia prie trijų sekundžių zonos ribos ir baudos metimo linijos sankirtos - ten, kur jau laukė Džordana.

Ši matė, kad varžovių gynėja greitai skuodžia iš paskos, stengdamasi neatsilikti, ir tą pačią akimirką pastebėjo, kad jos komandos draugė, kaip Džordana ir tikėjosi, pasisuko ne tuo kampu. Ji buvo arti varžovės, bet nepakankamai arti. Džordanai nepatikdavo, kai jos komandos draugės žaisdavo be aistros - ji pati atiduodavo visas jėgas kiekvieną aikštelėje praleistą minutę.

Vos prasidėjus rungtynėms ji užmiršdavo visa kita. Bent jau taip manė. Ji įsivaizdavo, kad, jeigu būtų tikinti, per maldą pasiekta ekstazė būtų lygiai toks pat jausmas kaip tas, kuris ją apimdavo per rungtynes.

Visos ištiks vieną dieną. Kelių valandų skirtumu. O gal tik minučių. Mirtys, kurios sugrius kaip domino kauliukai.

Ji įsivaizdavo: esu vienuolė krepšinio aikštelėje. Tik ne tokia nekalta. Ji žinojo, kad darydama tai, ką sumanė, pažeis taisykles, bet žinojo ir tai, kad vienas garsus žurnalistas kartą rašė, esą krepšinis - subtilių nusikaltimų žaidimas.

Taigi per sekundės dalį ji nusprendė, kad da­ bar tinkamas metas surizikuoti ir padaryti tokį subtilų nusikaltimą. Džordana pamatė, kad varžovių gynėja metasi į tarpą - šis netu­ rėjo atsirasti - tarp jos komandos draugės ir jos pačios.

Taigi visoms trims suartėjus, ji kiek palenkė petį ir tą akimirką, kai jos susigretino, vos pastebimai žengtelėjo į priekį. Varžovių žaidėja krūtine trenkėsi Džordanai į petį. Džordana išgirdo, kaip, jiedviem susidūrus, mergi­ nai atima kvapą, ji sustena ir aikteli. Jos pačios komandos draugė pa­ sinaudojo tuo susidūrimu, atsilaisvino už jųdviejų ir gavo kamuolį. Lengvi du taškai, - pamanė Džordana pasileisdama prie krepšio. Ne todėl, kad tikėjosi kamuolį atšoksiant - tiesiog taip išmokė treneris ir jos pačios nuojauta.

Išgirdo varžovių tre­ nerį nuo suoliuko šaukiant: Esi velniškai teisus, treneri, - pamanė ji. Balsu to neištarė, tik nulėkė į gynybą, žinodama turinti saugotis, nes teisėjui nematant gali gauti alkūne į skruostą ar kumščiu į nugarą.

Krepšinis - dar ir slapto keršto žaidimas, ir ji žinojo nusipelniusi bent vieno smūgio. Žiūrovai tapo triukšmingesni, sporto salė aidėjo nuo jų plyšo­ jimo. Rungtynės ėjo į pabaigą, komandos žaidė taškas į tašką. Džor­ dana žinojo, kad kiekvienas veiksmas aikštelėje per likusias sekundes gali nulemti, katra komanda laimės, o katra pralaimės. Per paskutines 57 krepšinio rungtynių akimirkas reikia didžiausio susikaupimo. Tačiau į galvą jai lindo visai kiti dalykai.

Didelis piktas vilkas pergudrauja mažąją Raudonkepurę.

John - Katzenbach.-.Trys - Raudonos - Unknown

Apgauna ją kiekviename žingsnyje. Niekas ne­ ateina jai padėti. Niekas jos neišgelbsti.

pašalinti riebalų sankaupas greičiau prarasti pilvo riebalus

Ji vienui viena miške ir negali padaryti nieko, kad užkirstų kelią tam, kas neišvengiama. Ji miršta. Ne, blogiau - vilkas praryja ją gyvą. Džordana mėgino mesti iš galvos, ką vakar sužinojo.

sveikas svorio kritimas per 3 savaites praleidžiant greitai mesti svorį

Dvi valandas ji bibliotekoje skaitė brolių Grimų pasakas, paskui prie kompiuterio dar pusantros valandos nagrinėjo pasakojimo apie Raudonkepurę psichologines interpretacijas. Visa, ką sužinojo, ją įbaugino ir apke­ rėjo - siaubingas pojūčių derinys.

Saugokitės užtvaros! Si žaidimo dalis jai patiko labiausiai.

mėtų arbatos riebalų deginimas ar 5 htp sumažina svorį

Varžovių žaidėja paleido neapgalvotą, skubotą tritaškį. Pritarimo šūksmai, paskutines sekundes skaičiuojantis laikrodis, perdėtas mer­ ginos pasitikėjimas savimi - visi šie veiksniai susimokė prieš ją, ir ka­ muolys atsitrenkė į lanką. Džordana pašoko, sugriebė kamuolį ore ir lyg pašėlusi ėmė švaistytis į šalis alkūnėmis, kad atbaidytų kiekvieną, norinčią jį iš jos atimti. Akimirką jai atrodė, kad ji viena ir lyg angelas sklando virš aikštelės, bet tuoj dunkstelėjo ant kietmedžio grindų.

Prakaituotais delnais pajuto šiurkštų sintetinės odos paviršių. Jai magėjo kam nors suduoti, šiurkščiai prasižengti, bet to nepadarė, tik švystelėjo kamuolį gynėjai galvodama: Mes tikrai nugalėsim, bet tik dabar suvokdama pasakos esmę - nekaltųjų mirtis neišvengiama; viršų galiausiai paims didelis piktas vilkas ir jo simbolizuojama ne­ permaldaujama blogio jėga. Nenuostabu, kad pasakos pabaiga buvo pakeista, - pamanė.

Varžovės vis dar mėgino kabintis į žaidimą. Apgailėtina viltis, - mintyse pasakė Džordana. Tik ji netikėjo, kad tą vakarą ką nors laimėjo.

Gal rungtynes, bet nieko daugiau. Žiūrovų tribūnose pirmosiomis akimirkomis po rungtynių pabaigą skelbiančios sirenos, ypač kai rungtynės vyko taškas į tašką, paleng­ vėjimo antplūdis atsitrenkia į nusivylimo bangas. Palengvėjimas ir nusivylimas tuomet panėši į priešpriešiais tekančias sroves siauroje protakoje, kai baigiasi potvynis ir prasideda atoslūgis.

Didelis Piktas Vilkas mėgavosi tuo aplinkui juste juntamu žmonių potvyniu ir ato­ slūgiu. Nugalėjusieji ir pralaimėjusieji. Jis be galo didžiavosi Raudona Trečiąja. Jam baisiai patiko, kaip ji grūmėsi atliekant kiekvieną derinį ir kaip išnaudojo kiekvieną siauras apibrėžimas vės klaidą.

Jam atrodė, kad jaučia burnoje skonį prakaito, nuo kurio jai sulipo plaukai ir sužvilgo kakta. Tikra kovotoja, - pamanė jis.

Nuo to šilto jausmo jai ir susižavėjimo troškimas ją nužudyti tik išaugo. Jis jautėsi traukiamas prie jos, tarsi nuo jos būtų sklidusi kažkokia drakonai den lieknėjimo pojūtį jėga, kurią juto tik jis. Jis užvertė bloknotą ir įsikišo mechaninį pieštuką į striukės ki­ šenę.

Vėliau, kai bus vienas savo kabinete, jis peržiūrės prikeverzo­ tus pastebėjimus.