Pereiti prie turinio

Leningrado gynybai vadovavęs generolas leitenantas Leonidas Govorovas likus kelioms valandoms iki koncerto pradžios įsakė artilerijos sviedinius, kad būtų užtikrinta tyla bent simfonijos metu. Specialių maisto atsargų nebuvo, nes miestas buvo aprūpintas importiniais produktais. Visi žino, kad bulvės yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio augalų. Atskiras či gali būti pavasarį ir vasarą, bet tik prieš prasidedant žydėjimui. Ypač didelį nerimą kėlė gandai, kad vokiečių lėktuvai šaudė į vilkstines su evakuotaisiais. Poluchennye augalai negali išlaikyti motinos augalų savybes, ty jie gali pakeisti kai kurių jo savybių, pavyzdžiui, spalvos.

Tai ir nusprendžiau: jei jau lemta pakratyti kojas, tai bent čia, pas jus, žm oniškom is sąlygomis. Juk neišmesite. Stačiatikių žemėje M untenijoje buvo vaivada, vardu D ra­ kula. Kartą turkų paša per pasiuntinius jam perdavė reikalavim ą atsisakyti stačiatikių tikybos ir paklusti. Įtūžęs paša į stačiati­ kių žemę atėjo su didžiule kariuom ene, ėmė plėšti ir žudyti.

Michail - Siskin. .Veneros - plaukas.2013.LT

Vaivada D rakula surinko negausius savo pulkus, naktį užpuolė m usulmonus, daugybę jų išžudė ir privertė bėgti. Rytą surengė likusių gyvų savo karių apžiūrą. Kuriuos rado sužeistus iš priekio, tuos didžiai pagerbė ir pavadino narsiais karžygiais. Taigi vaivada Drakula toliau gyveno savo valdose, o anuomet M untenijos žemėje buvo daug elgetų, vargšų ir paliegėlių.

Matydam as, kad jo žemėje kam uojasi šitiek žm onių, liepė visiem s pas jį ateiti. Ir susirinko be skaičiaus nelaim ėlių, luošių ir našlaičių, besiviliančių didžios malonės, ir vienas per kitą ėmė jam pasakoti apie savo nelaimes ir skaudulius - kas apie prarastą koją, kas apie išvarvėjusią akį, kas apie m irusį sūnų, kas riebalus deginantis vyras vasaros bockas neteisingą teismą ir be kaltės į belangę įmestą brolį. Ir visoje M untenijos žemėje k ilo didis verksmas ir dantų griežim as.

Tada D rakula liepė juos visus sukviesti į dideliausią šventovę, tam tyčia pastatytą, ir liepė jiem s 18 duoti prašm atniausių valgym ų ir sočiai p ilti gėrimų. O jie valgė, gėrė ir įsilinksm ino. D aryk su m um is taip, kaip tau Dievas liepia! Ir pakilo d id i ugnis, ir visi joje sudegė. M aloningasis Nabuchodonozaurai! Užm ečiau akį į pašto dėžutę - iš Jūsų nieko. Aišku, Jūs ir be mūsų turite kuo rūpintis. O mes ir nesiskundžiam e - ju k Jūsų laukia valstybinės svarbos reikalai.

N eduokdie, paskelbsite kam nors karą ar užpuls ateiviai. Ir visur reikia jūsų akies. K u r jau ten laiškai. Pas mus viskas kaip seniau. Visata plečiasi. Vertikas verčia. Štai pareini namo, o iš galvos išm esti visko, kas buvo dieną, neiš­ eina. Taip viską nam o ir parsineši. N iekaip neišsivaduosi nuo tų žm onių ir jų žodžių. O jie vis tie patys.

O ir kas gali būti vertiko tarnyboje nauja? Viskas išvažinėtu keleliu. Kiekvienas klausim as - pagal nustatytą pavyzdį, kiekvienas atsakymas - taip pat. O standartiniam pasisveikinim ui Petras ir burnos neaušina - duoda vertiku i perskaityti iš lapo įsib a i­ m inusiam GS.

K aip gerai, kad atėjote! Prašom užeiti, kartu diena m ažiau prailgs! Prisėskite, ju k nuvargę po kelionės. Stačiom is kokia ten kalba. Tuoj paprašysim v ird u lį užkaisti! O veltinukus tai prašom čionai, čionai, arčiau krosnies! Na ir kaip jum s mūsiškė geriausioji iš baltųjų žem ėlapio dėm ių, kur žmogus yra toks, koks yra, ir kalba apie tai, apie ką tyli? D ar nespėjote apsidai­ ryti? G al norite persėsti štai čia, toliau nuo lango, kad, sergėk Dieve, nesupūstų? Pasakysite, jei im s traukti skersvėjis?

Tai labai ge­ rai. Na, tai dabartės apie ką čia mes? Tai va, privažiuoja čia visokių, v is i kažkokie nusm urgę, siau rakakčiai, išg ed u siais da n tim is 19 ir - meluoja. Tikina, kad pametė dokum entus - dėl to, kad iškart at­ gal neišsiųstų. Pasakoja apie save baisybes.

Nebaisybių čia nepasakoja. Ir dar su sm ulkm enom is. Baksnoja sau į dram bliškas plaštakas, į k u ­ rias neva jiem s švirkštais varė lydytą vazeliną. Siaubo pasakėlės ir anekdotai. Ir taip riečia, kad nors im k ir detektyvus pliek. Lyg m a­ mytė vaikystėje nebūtų m okiusi, kad reikia tiesą kalbėti. Taikosi į gerą širdį! A tsirad o mat kankiniai!

O gera širdis čia niekuo dėta. Svarbu išsiaiškinti aplinkybes. Kad neįleistum į rojų, labai svarbu išsiaiškinti, kaip buvo iš tikrųjų. Bet kaip išsiaiškinti, jei žm onės čia virsta savo pačių pasakojim ais.

N ie ka ip neišsiaiškinsi. Vadinasi, viskas paprasta: jei jau neįm anom a išsiaiškinti tiesos, reikia išsiaiškin ti bent jau netiesą. Pagal instrukcijas n eįtikim i parodym ai suteikia pagrindą dėti šitą patį antspaudą. Tad kuo labiau apgalvokite savo legendą ir nepam irškite, kad svarbiausia - nereikšm ingos deta­ lės, sm ulkm enos.

Kas gi būtų patikėjęs prisikėlim u, jei riebalus deginantis vyras vasaros bockas tokia detalė kaip į žaizdą įdėtas pirštas arba epizodas, kai v isi kartu valgė keptą žuvį? O šiaip jau, antspaudas antspaudu, bet ranką ant širdies pridėję pasakykite, argi peizažas tik rai toks juodas, kaip jį paišote?

Betgi ap­ sidairykite! Štai debesys pilvu šliaužia. Va, ant suoliuko kažkas pa­ valgė ir p a liko laikraštį, o dabar žv irb lis lesa raides. M atote - ant u ž­ tvankos sp in d i sudaužyto butelio kakliukas ir juoduoja m alūno rato šešėlis.

A lyvos kvepia pigiais kvepalais ir tiki, kad viskas bus gerai. Akm enys - ir tie gyvi, dauginasi trupam uoju būdu. Betgi jūs nesi­ klausote. K aip žirn iai į sieną. V ien savo gieda: užpuolė, surišo, nuvežė į m išką, sum ušė ir paliko.

Bulvių struktūra: šaknis, stiebagumbis, stiebas ir lapai. "Abėcėlė

O gal ir gerai padarė, kad sumušė! Juk sko­ las m okėti reikia ar nereikia? Tai aš ir sakau! A rba štai buvo vieną dieną du vaikiai, kartu prisistatė: vienas neva iš pamaskvės vaikna- m io, kitas iš Čečėnijos. O po savaitės p o licija persiuntė jų pasus - jie buvo paslėpę savo dokum entus prie geležinkelio stoties kažkokiam e betoniniam e vamzdyje ir darbininkai atsitiktinai rado.

Abu iš Lietuvos. Atvažiavo per atostogas. Viešbutyje brangu, o čia - ir stogas virš gal­ vos, ir valgyti paduota. O kaulų analizės rezultatai parodė, kad jiem s jau seniai ne šešiolika. A rba štai prašosi šeima: tėtė, mama ir Jeruzalės duktė.

idealus maistinių medžiagų santykis svorio metimui lieknėja nėščia

Tikina, kad pabėgo iš Ž id ia tin o - nebenujėgė kęsti gir u lių persekiojim ų. Sako, tai ne giru liai, o tik ri 20 fašistai! Tegelbėja Dievas žydus, o jei negali, tai bent gojus! Pradėjo pasakoti, kaip juos stačiatikiai sumušė - vyrui ir žm onai išdaužė p rie ­ kinius dantis, o dukterį - jai nebuvo nė dvylikos - išprievartavo. Petras, kaip ir priklauso, kiekvieną apklausė atskirai.

Leningrado blokada buvo tarsi diena. Blokada prasidėjo m. Rugsėjo 8 d.

Tėtė ir mama pasakojo m aždaug tą patį, kaip atm intinai išm oktą tekstą: grasinim ai paštu, n aktin iai telefono skam bučiai, antpuoliai gatvėje n etoli laiptinės et cetera. O paskui pakvietė mergaitę. Petras, kad nors kaip padrą­ sintų, ištiesė jai šokoladuką - dešiniajam e jo stalčiuje padėta šokola­ dukų tokiem s atvejams.

Instrukcijose nenum atyta, bet kas uždraus. M es visada į cerkvę vaikštom. Iš baimės visai susipainiojo. Tėtušio, matyt, niekas derėtis neišmokė, o su partneriais giru liais m enki juokai.

Kad galėtų prašytis, pasirinko standartinę istoriją, garantuotą - kas išdrįs nepasigailėti žydų? M anė, kad prasmuks: ju k išbarstytų dantų nepasim uliuosi, o ir vaiko išp rie­ vartavim o išties būta, kaip patvirtino m edicininė apžiūra.

O kad matytumėt, kaip jie pasirašinėja protokolą! Vienas - klu sn iai linkčiodam as, suprask, mes tamsūs žmonės, ku r liepsite pasirašyti, ten ir brūkštelsim e, kitas puls tik rin ti net vietovardžių rašybą. Trečias, atvažiavęs su pluoštu pažym ų iš visų grasos namų, cypių ir aukšta- langių ir aiškinęs, kad niekuo pasaulyje nebetiki, pareikalavo net pro­ tokolo vertim o raštu - pamanyk, vertim o žodžiu jam nepakanka ir parašo nežinia po kuo jis iš p rin cip o nedės.

Petras jam iškart taukšt antspaudą. O tas ir čia ėmė m itin g u oti. Teko švilp telė ti sargybai. Pamosavo alebarda. Tokiam ir m ūsų žm ogm ylystės pilnojoje netoli ik i cypės. O ketvirtas apskritai liepia į protokolą įrašyti, kad čion ai pas mus gerai, nešalta ir nekaršta, o pas juos keturi riebalus deginantis vyras vasaros bockas etų laikai: žiema, žiema, žiema ir žiema. Ž inomkas jūs tokie! Prisistatote kaip žiem os kankiniai, o paskui pirm yn vogti!

K iek jau taip buvo: iš pradžių su­ sipažįstam e per pokalbį su atvykėliais, sveiki sveiki, o paskui laukta­ sis susitikim as policijoje, kai pagauna vagiant - vertikas juk ir p o li­ cijoje uždarbiauja - o, seni pažįstami!

Šimtas metelių! Tai štai, grįžkim e, nuo ko pradėjome. Jūs į save pažiū­ rėkite! Ž ilo plauko sulaukėte, ir vis dar nuo kažko bėgate! K u r pasas? O mes žinom e - stoties saugojim o kameroje. A rb a pabė­ gėlių prieglaudoje, pas anksčiau pasiprašiusį b ič iu lį bandžiulį.

Va, jus įform in simpagal valdiškus reikalavim us gausite kelionraštį su išgal­ vota pavarde, išeisite iš m ūsų ir - tiesiai išsirašyti dokum entų. Ką, ne taip? Paskui įsitaisysite, ku r viskas paduota, ir pirm yn - vogti ir kas pavogta p ig ia i pardavinėti. N uleidęs akis kaip vagis. Ne apgavikas, ne lošikas, tik pakelės plėšikas.

T ik rask daiktą, vagis pats atsiras.

geriausi svorio metimo tikslai geriausi būdai prarasti riebalų pilvą

Ir dėl darbo čia m um s smegenų nepudruokit! Kam čia jūsų tokių reikia? Č ia ir be jūsų daug norinčiųjų. Daug juodasnukių pašauktų, tik maža išrinktų. Č ia iš parduotuvių vagiate, o ten savo kioskeliuose pardavi­ nėjate - štai ir visas jūsų darbas.

  1. Trum pai papasakokite, dėl kokių priežasčių prašote su­ teikti prieglobstį Šveicarijoje.
  2. Честно говоря, чем дольше я туда смотрю, тем красивее мне все там .

N a ir kas, kad visur signalizacija. N egi nežinote, kaip sterbles daryti? Labai paprasta: imate a liu m in io folijos, apklijuojate iš vidaus ir išeina toks atspindintis m aišelis, jokia signalizacija nesuveiks. Nešk, ką šird is geidžia. Paskui persiunčiate. O kad ir paštu. Rašote, neva dovana, naudoti daiktai ir kitas šlamštas. Č ia svarbiausia atgalinis adresas. Telefonų knygoje susiras­ kite kokį padoresnį p ilietį, o geriausia kokią nors labdaros organiza­ ciją. Tada niekas ir nesikabinės.

A išku? Ką reiškia - neišeis?! A kys baisininkės, rankos darbininkės! N e ju s pirm i, nejus paskutiniai! Tad sakykit tiesą ir tik tiesą!

Ir nepam irškit, kad kraują stingdančiom is jūsų istorijom is seniai niekas netiki, nes gyvenim e dar yra ir m eilės bei grožio, nes aš miegojau, bet m ano širdis budėjo.

M ano m ylim asis beldžiasi! Juk m ano galva perm irkusi nuo rasos, o gar­ banos nuo nakties m iglos. Supratote, kokios jūsų teisės ir pareigos ir kad į rojų vis tiek nieko neįleis? Tiesa yra ten, ku r ją sle­ pia. Gerai, žm onės netikri, betgi istorijos, istorijos tai tikros! Tiesiog vaiknam yje prievartavo jei ne tą išverstalūpį, tai kitą.

Ir pasakojim ą apie sudegusį b ro lį ir nužudytą m otiną tas vaikinukas iš Lietuvos iš kažko girdėjo. Koks skirtum as, kam tai nutiko? Tai visada bus tikras 22 dalykas.

Žm onės čia niekuo dėti, ju k tai istorijos būna tikros arba netikros. Paprasčiausiai reikia pasakoti tikrą istoriją. K aip viskas buvo. N ieko neišgalvoti. M es esame tai, ką sakome. Ką tik išskaptuotas li ­ kim riebalus deginantis vyras vasaros bockas kaip Nojaus arka prikim štas niekam nereikalingų žm onių, visa k ita - pliurė. M es tapsim e tuo, kas surašyta protokole. Ž odžiais.

Supraskite, D ievo m in tis apie upę ir yra upė. O pro orlaidę - sniego kąsniai. Leningradą nuo oro atakų gynė Leningrado karinės apygardos oro gynybos pajėgos ir Baltijos laivyno jūrų aviacija.

Gyventojų evakavimo veiksmams vadovavo Ždanovas, Vorošilovas ir A. Papildomos karinės operacijos buvo vykdomos derinant su Baltijos laivyno pajėgomis, vadovaujamoms admirolo V. Baranovsky, S. Zemlyanichenko, P. Trainin ir B. Chhoroshikhin, taip pat vaidino svarbų vaidmenį evakuojant civilius gyventojus. Po pirmų dienų miesto valdžia nusprendė, kad per daug moterų palieka miestą, kol čia reikia jų darbo, o vaikai pradėjo siųsti vieni.

Buvo paskelbta privaloma evakuacija visiems vaikams iki keturiolikos metų. Daugelis vaikų atvyko į traukinių stotį ar surinkimo punktą, o vėliau dėl sumaišties keturias dienas laukė išsiuntimo. Maistas, kruopščiai surinktas rūpestingų motinų, buvo valgomas jau pirmomis valandomis. Ypač didelį nerimą kėlė gandai, kad vokiečių lėktuvai šaudė į vilkstines su evakuotaisiais. Baisiausia tragedija įvyko rugpjūčio 18 dieną Lychkovo stotyje. Vokiečių bombonešis numetė bombas traukinyje su evakuotais vaikais.

Prasidėjo panika. Liudytojas pasakojo, kad kilo šauksmas ir per dūmus pamatė nukirstas galūnes ir mirštančius vaikus Iki rugpjūčio pabaigos iš Leningrado buvo evakuota per civilių. Tačiau miesto gyventojų nemažėjo dėl pabėgėlių, pabėgusių iš vokiečių ofenzyvo vakaruose. Valdžia ketino tęsti evakuaciją, per dieną iš miesto išsiųsdama 30 žmonių, tačiau riebalus deginantis vyras vasaros bockas 30 dieną nukritus Mga miestui, esančiam 50 kilometrų nuo Leningrado, apsupimas buvo beveik baigtas.

Evakuacija sustojo. Apskaičiavimai skiriasi dėl nežinomo mieste buvusių pabėgėlių skaičiaus, tačiau blokados žiede buvo maždaug 3 [žmonių]. Liko tik trys savaitės maisto. Badas apgultame Leningrade Pustrečių metų vokiečių apgulties Leningradas sukėlė sunkiausią sunaikinimą ir didžiausią gyvybės praradimą šiuolaikinių miestų istorijoje.

Hitlerio įsakymu didžioji dalis karališkųjų rūmų Kotrynos, Peterhofo, Ropšos, Strelnos, Gatčinos ir kiti istoriniai objektai, esantys už miesto gynybos ribų, buvo apiplėšti ir sunaikinti, daugelis meno kolekcijų buvo gabenamos į Vokietiją. Nemažai gamyklų, mokyklų, ligoninių ir kitų civilių statinių buvo sunaikinti per antskrydžius ir apšaudymą.

Tai lėmė iki 1 žmonių mirtį, neskaitant tų, kurie žuvo evakuacijos metu. Vien Piskarevskoje memorialinėse kapinėse Leningrade palaidota pusė milijono blokados aukų. Žmonių nuostoliai Leningrade iš abiejų pusių viršijo nuostolius, patirtus Stalingrado mūšyje, Maskvos mūšyje ir m atominės Hirosimos ir Nagasakio bombardacijos Leningrado blokada buvo mirtiniausia apgultis pasaulio istorijoje.

Leningrado mergaitės Tanios Savichevos dienoraštis su visų jos šeimos narių mirties įrašais. Pati Tanya taip pat mirė nuo progresuojančios distrofijos netrukus po blokados. Lapkričio iki m. Maždaug dvi savaites m. Sausio pradžioje net šis maistas buvo prieinamas tik darbininkams ir kariams. Mirtingumas pasiekė aukščiausią tašką m. Sausio - vasario mėnesiais - tūkstančių žmonių per mėnesį, daugiausia iš bado. Po kelių mėnesių narvuose mieste beveik nėra šunų, kačių ir paukščių.

Staiga paklausus vienas naujausių riebalų šaltinių - ricinos aliejus. Netrukus jo atsargos baigėsi. Sultinys buvo ne kas kita, kaip virtas vanduo su žiupsneliu druskos ir, pasisekus, kopūsto lapas. Pinigai prarado visą vertę, taip pat bet kokius ne maisto produktus ir papuošalus - neįmanoma buvo nusipirkti duonos plutos su šeimos sidabru.

Net paukščiai ir graužikai kentėjo be maisto, kol visi dingo: arba mirė iš bado, arba juos suvalgė beviltiški žmonės Žmonės, nors dar turėjo jėgų, stovėjo ilgose eilėse po maistą, kartais ištisas dienas pervėrusiame pigiausias svorio netekimas. Vokiečiai, matydami ilgas leningradiečių eiles, numetė kriaukles ant nelaimingų miesto gyventojų.

Nepaisant to, žmonės stovėjo eilėse: mirtis nuo kiauto buvo įmanoma, o bado - neišvengiama. Kiekvienas turėjo pats nuspręsti, kaip atsikratyti mažyčio dienos raciono - valgyti vienu prisėdimu Artimieji ir draugai padėjo vieni kitiems, tačiau jau kitą dieną jie žūtbūtiai ginčijosi tarpusavyje, kas ką gavo. Kai baigėsi visi alternatyvūs maisto šaltiniai, neviltyje atsidūrę žmonės pradėjo valgyti nevalgomus produktus - gyvulių pašarus, linų sėmenų aliejų ir odinius diržus.

Netrukus diržai, kuriuos žmonės pirmą kartą suvalgė iš nevilties, jau buvo laikomi prabanga. Staliaus klijai ir pastos su gyvūniniais riebalais buvo nukrapštyti nuo baldų ir sienų ir virti.

Muilas (saponariumas) Mėnulio dulkės - sodinimas ir auginimas

Žmonės, norėdami jame esančių išlydyto cukraus dalelių, valgė šalia Badajevskio sandėlių surinktą dirvą. Miestas prarado vandenį, nes užšalo vandens vamzdžiai ir bombarduotos siurblinės.

Be vandens čiaupai išdžiūvo, kanalizacijos sistema nebeveikė Miesto gyventojai iškišo skylutes įšalusiai Nevai ir semė vandenį kibirais. Be vandens kepyklos negalėjo iškepti duonos. Išliko daugybė istorijų apie nelaimingąjį, kuris daug valandų stovėjo eilėje, kad duonos gabalėlis būtų tik išplėštas iš rankų ir noriai praryja alkio išprotėjęs žmogus. Duonos kortelių vagystės tapo plačiai paplitusios; beviltiškas apiplėšė žmones dienos šviesoje arba išplėšė lavonų kišenes ir tuos, kurie buvo sužeisti per vokiečių apšaudymą.

Dublikato gavimas virto tokiu ilgu ir skausmingu procesu, kad daugelis mirė nelaukdami, kol baigsis naujos raciono kortelės klaidžiojimas biurokratinės sistemos laukinėje gamtoje Alkis pavertė žmones gyvais griaučiais. Raciono dydis pasiekė minimalų dydį m. Fizinių darbuotojų dieta buvo kalorijų per dieną, o minimalus reikalavimas yra maždaug kalorijų. Darbuotojai turėjo turėti kalorijas per dieną, tuo tarpu norma yra — kalorijų, o vaikai per dieną gaudavo kalorijas - mažiau nei ketvirtadalį to, ko reikia naujagimiui.

Galūnės buvo patinusios, skrandžiai patinę, oda sugriežtinta ant veido, akys nukarusios, dantenos kraujuojančios, dantys padidėję nuo netinkamos mitybos, oda pasidengusi opomis. Pirštai buvo nutirpę ir atsisakė tiesintis. Vaikai raukšlėtais veidais priminė senus žmones, o seni žmonės - gyvus mirusiuosius Vaikai, kurie per naktį liko našlaičiais, klaidžiojo gatvėmis negyvais šešėliais ieškodami maisto Bet koks judesys sukėlė skausmą. Net maisto kramtymo procesas tapo nepakeliamas Iki rugsėjo pabaigos žibalas namų krosnims baigėsi.

Anglies ir mazuto nepakako aprūpinti gyvenamuosius pastatus kuru. Elektros tiekimas buvo vykdomas nereguliariai, valandą ar dvi per dieną Butuose šalta, ant sienų pasirodė šalnos, laikrodis nustojo judėti, nes jų rankos sušalo.

Žiemos Leningrade dažnai būna atšiaurios, tačiau ypač nuožmi buvo —42 metų žiema. Malkoms išardytos medinės tvoros, iš kapinių pavogti mediniai kryžiai.

Visiškai išnykus malkų atsargoms gatvėje, žmonės krosnyse pradėjo deginti baldus ir knygas - šiandien kėdės koja, riebalus deginantis vyras vasaros bockas grindų lenta, kitą dieną pirmasis Anos Kareninos tomas ir visa šeima susispietė aplinkui. Netrukus beviltiški žmonės rado kitą knygų panaudojimo būdą: suplėšyti puslapiai buvo mirkomi vandenyje ir valgomi.

Vaizdas, kai žmogus rogėse nešė į kapines antklodę, staltiesę ar užuolaidą, suvyniojo į kapines, tapo įprastas Mirusieji buvo paguldyti eilėmis, tačiau kapavietės kapų iškasti negalėjo: žemė buvo užšalusi ir jiems, kurie buvo tokie patys alkani, neužteko jėgų alinančiam darbui Karstų nebuvo: visas medis buvo naudojamas kaip kuras.

Galiausiai ekskavatoriai pradėjo kasti gilius griovius masiniam mirusiųjų laidojimui. Netrukus šie ekskavatoriai buvo vienintelės mašinos, kurias buvo galima pamatyti miesto gatvėse.

Lavonai buvo išsibarstę visur, ir kiekvieną dieną jų skaičius augo Niekas neturėjo jėgų pašalinti lavonus. Nuovargis buvo toks didžiulis, kad norėjau sustoti nepaisant šalčio, atsisėsti ir pailsėti. Bet tupintis žmogus nebegalėjo atsikelti be pagalbos ir sustingo iki mirties. Pirmajame blokados etape užuojauta ir noras padėti buvo įprasti, tačiau bėgant savaitėms maisto vis mažiau, kūnas ir protas silpnėjo, žmonės užsidarė savyje, tarsi vaikščiodami sapne.

Pripratę prie mirties regėjimo, tapo jam beveik abejingi, žmonės vis labiau prarado galimybę padėti kitiems Tarp šios nevilties, kurios žmogus nesuvokė, mieste toliau krito vokiečių kriauklės ir bombos. Didžiąją dalį kanibalizmo įrodymų, kurie pasirodė iki šiol, bandyta pateikti kaip nepatikimus anekdotus. NKVD įrašai praneša apie pirmąjį žmogaus mėsos suvartojimą m. Gruodžio 13 d. Ataskaitoje aprašyta trylika atvejų, pradedant motina, pasmaugusia 18 mėnesių kūdikį, kad maitintų tris kitus, iki santechniko, kuris nužudė savo žmoną, kad pamaitintų jos sūnus ir sūnėnus.

Pastarieji tie, kurie žudė ir valgė gyvus žmones paprastai buvo sušaudyti, o pirmieji buvo įkalinti. Kanibalų buvo gerokai mažiau nei lavonų valgytojų; iš žmonių, riebalus deginantis vyras vasaros bockas m. Moterys, turinčios mažų vaikų, neturinčios teistumo, netekusios vyro paramos, dažnai tapo kanibalais, o tai teismams suteikė tam tikro švelnumo pagrindą.

Atsižvelgiant į milžinišką bado mastą, apgultame Leningrade kanibalizmo mastą galima laikyti palyginti nereikšmingu. Ne mažiau paplitę žudymai dėl duonos kortelių. Per pirmuosius šešis m. Mėnesius Leningrade jų buvo 1 Ryšys su užblokuotu Leningradu Buvo gyvybiškai svarbu nustatyti nuolatinį tiekimo kelią į Leningradą.

Jis ėjo pietine Ladogos ežero dalimi ir sausumos koridoriumi į miestą į vakarus nuo Ladogos, kuris liko neužimtas vokiečių. Šiltuoju metų laiku transportas per Ladogos ežerą buvo atliekamas vandeniu, o žiemą - ledu. Maisto atsargos buvo pristatytos į Osinovets kaimą, iš kur jos buvo nugabentos 45 km iki nedidelio priemiesčio geležinkelio į Leningradą.

Šis kelias taip pat buvo naudojamas norint evakuoti civilius gyventojus iš apgulto miesto. Pirmosios karo žiemos chaose evakuacijos planas nebuvo parengtas. Lapkričio 20 d. Ledo kelias per Ladogos ežerą pradėjo veikti, Leningradas buvo visiškai izoliuotas. Ji buvo labai pavojinga. Automobiliai dažnai įstrigo sniege ir krito per ledą, ant kurio vokiečiai numetė bombas. Nepaisant to, tai leido parsivežti šaudmenų ir maisto, iš miesto parvežti civilius ir sužeistus karius.

Kelias buvo nutiestas siaubingomis sąlygomis - tarp sniego audrų, nepaliaujamai užtvindžius vokiečių sviedinius ir bombas. Kai statybos bus galutinai baigtos, eismas joje taip pat kėlė didelę riziką. Sunkvežimiai pateko į didžiulius plyšius, kurie netikėtai pasirodė lede. Kad būtų išvengta tokių įtrūkimų, sunkvežimiai buvo varomi su įjungtais priekiniais žibintais, todėl jie buvo puikūs taikiniai vokiečių orlaiviams Sunkvežimiai slydo, susidūrė vienas riebalus deginantis vyras vasaros bockas kitu, varikliai užšalo žemesnėje nei 20 ° C temperatūroje.

Vien per pirmą perėjimą gruodžio pradžioje buvo pamesta daugiau nei sunkvežimių. Gruodžio pabaigos kasdien į Leningradą gyvenimo keliu buvo pristatyta tonų maisto ir degalų. To nepakako, tačiau plonas ledas privertė automobilius krauti tik pusiaukelėje. Iki sausio pabaigos ežeras buvo užšalęs beveik metru, o tai leido padidinti dienos atsargas iki tonų. Ir to vis tiek nepakako, tačiau Gyvenimo kelias suteikė Leningraderiams svarbiausią dalyką - viltį. Vera Inber savo dienoraštyje m.

Sausio 13 d. Sunkvežimių vairuotojai, krautuvai, mechanikai, tvarkininkai dirbo visą parą. Jie ilsėtis ilsėjosi tik tada, kai jau griuvo nuo nuovargio. Iki kovo mėnesio miestas gavo tiek maisto, kad tapo įmanoma sukurti nedidelę atsargą. Planus atnaujinti civilių gyventojų evakuaciją iš pradžių atmetė Stalinas, kuris bijojo nepalankaus politinio rezonanso, tačiau galų gale jis suteikė leidimą labiausiai neapsaugotiems išvykti iš miesto gyvenimo keliu.

Iki balandžio kiekvieną dieną iš Leningrado buvo išvežta žmonių Pats evakuacijos procesas buvo didelis šokas. Trisdešimt kilometrų kelionė per ežero ledą užtruko iki dvylikos valandų nešildomu sunkvežimio kėbulu, uždengtu tik brezentu. Žmonių buvo tiek daug, kad žmonėms reikėjo griebtis šonų, motinos dažnai laikydavo vaikus ant rankų.

Viena iš liudininkų pasakoja, kaip motina, išsekusi po kelių valandų vairavimo pūgoje gale, numetė apvyniotą vaiką. Vairuotojas negalėjo sustabdyti sunkvežimio ant ledo, o vaikas liko mirti nuo šalčio Jei automobilis sugedo, kaip dažnai atsitiko, jame važiavusiųjų teko keletą valandų laukti ant ledo, šaltyje, po sniegu, po kulkomis ir bombomis iš vokiečių lėktuvų Sunkvežimiai važiavo kolonomis, tačiau jie negalėjo sustoti, jei vienas iš jų nulūžo ar nukrito per ledą.

Viena moteris su siaubu stebėjo, kaip priekyje važiuojantis automobilis nukrito per ledą. Joje buvo du jos vaikai. Pavasaris atnešė atlydį, dėl kurio tolesnis gyvenimo ledo kelio panaudojimas tapo neįmanomas. Atšilimas sukėlė naują nelaimę: ligą.

Lavonų krūvos ir vis dar sušalę ekskrementų kalnai atėjus šilumai pradėjo irti. Dėl to, kad trūksta normalaus vandens tiekimo ir kanalizacijos, mieste greitai išplito dizenterija, raupai ir vidurių šiltinė, paveikę jau nusilpusius žmones Atrodė, kad epidemijų plitimas visiškai sunaikins Leningrado gyventojus, kurie jau gerokai praretėjo, tačiau m.

Kovo mėn. Žmonės susirinko ir kartu pradėjo grandiozinę miesto valymo operaciją. Susilpnėję dėl nepakankamos mitybos, leningradiečiai davė nežmoniškas pastangas Kadangi jiems teko naudoti skubiai iš laužo pagamintus įrankius, darbai vyko labai lėtai, tačiau Pergalėmis pasibaigę miesto valymo darbai pažymėjo kolektyvinis dvasinis pabudimas. Atėjęs pavasaris atnešė naują maisto šaltinį - pušies spyglių ir ąžuolo žievę. Šie augaliniai komponentai aprūpino žmones reikalingais vitaminais, apsaugojo juos nuo skorbuto ir epidemijų.

Iki balandžio vidurio ledas ant Ladogos ežero tapo per plonas, kad atlaikytų Gyvenimo kelią, tačiau racionai vis tiek išliko daug geresni nei tamsiausiomis gruodžio ir sausio dienomis, ir ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai: duonos skonis dabar buvo tikros duonos.

Sėklos Bulvių struktūra: šaknis, stiebagumbis, stiebas ir lapai. Per tą laiką veisėjai jį pritaikė išskirtinai dauginimasis gumbavaisiais Tačiau toks veisimas turi trūkumų: didelę pasėlių dalį tenka palikti sodinti; veislių senėjimas įvyksta greitai; įvairios ligos, ypač virusinės, lengvai perduodamos per gumbus, o tai lemia bulvių degeneraciją. Šių trūkumų galima išvengti, jei bulvės dauginamos ne gumbavaisiais, o sėklomis.

Visų džiaugsmui pasirodė pirmoji žolė ir visur buvo pasodinti daržovių sodai Balandžio 15 d. Viena slaugytoja aprašo, kaip ligoniai ir sužeistieji, kurie buvo arti mirties, šliaužė prie ligoninės langų, norėdami savo akimis pamatyti pro šalį važiuojančius tramvajus, kurie taip ilgai nebevažiavo Žmonės vėl ėmė pasitikėti vieni kitus skalbė, persirengė, moterys pradėjo naudoti kosmetiką, vėl buvo atidaryti teatrai ir muziejai.

Antrosios šoko armijos žūtis netoli Leningrado — m. Žiemą, kai nacius buvo atstumtas iš netoli Maskvos, Stalinas įsakė pradėti puolimą visame fronte. Apie šį platų, bet nepavykusį įžeidimą kuris apėmė garsųjį, pražūtingą Žukovui Rzhev mėsmalė ankstesniuose sovietiniuose vadovėliuose buvo nedaug.

Jos metu buvo bandoma prasibrauti pro Leningrado blokadą. Paskubomis suformuota Antroji šoko armija buvo mesta link miesto. Nacistai tai nutraukė. Andrejus Vlasovas Paskutiniai žiemos keliai vis dar buvo laikomi, tačiau Stalinas uždraudė trauktis, priešingai, jis varė pavojingai pagilintą kariuomenę žengti toliau - per išsibarsčiusią pelkėtą vietovę, be maisto, be ginklų, be pagalbos ore.

Po dviejų mėnesių bado ir kariuomenės išnykimo iš ten buvę kareiviai vėliau Butyr kamerose man pasakė, kad jie numetė kanopas nuo žuvusių pūvančių arklių, virė drožles ir valgė m.

Gegužės 14 d. Ir tik tada pašaipiai buvo gautas Stalino leidimas grįžti už Volchovą. Buvo ir tokių beviltiškų bandymų prasiveržti! Antroji šoko armija buvo nužudyta beveik visiškai. Pagautas Vlasovas atsidūrė Vinnicoje specialioje vyresniųjų karo belaisvių stovykloje, kurią suformavo grafas Stauffenbergas, būsimasis sąmokslininkas prieš Hitlerį.

Ten iš sovietų vadų, kurie pelnytai nekentė Stalino, padedant vokiečių karinėms grupuotėms, priešinosi fiureriui, pradėjo formuotis Rusijos išlaisvinimo armija.

virš 40 ir bando sulieknėti valgiai sveikai numesti

Šostakovičiaus septintosios simfonijos pasirodymas užblokuotame Leningrade Tačiau įvykis, kuriam buvo lemta labiausiai prisidėti prie dvasinio Leningrado atgimimo, dar buvo priešakyje. Šis įvykis visai šaliai ir visam pasauliui įrodė, kad leningradiečiai išgyveno baisiausius laikus ir gyvens jų mylimas miestas.

Šį stebuklą sukūrė vietinis Leningradas, mylėjęs savo miestą ir buvęs 10 dienų iššūkis numesti svorį kompozitorius. Rugsėjo 17 d. Dmitrijus Šostakovičius, kalbėdamas radijuje, pasakė: "Prieš valandą baigiau savo naujo didelio simfoninio kūrinio antrojo kūrinio partitūrą".

Šis kūrinys buvo Septintoji simfonija, vėliau pavadinta Leningradu. Evakuotas į Kuibiševą dabar - Samara Šostakovičius ir toliau sunkiai dirbo prie simfonijos Žymiausi dirigentai ėmė ginčytis dėl teisės atlikti šį kūrinį. Pirmą kartą jį atliko Londono simfoninis orkestras, vadovaujamas sero Henry Woodo, o liepos 19 dieną jis buvo atliktas Niujorke, diriguojamas Arthuro Toscanini Tada buvo nuspręsta septintąją simfoniją atlikti pačiame Leningrade.

Pasak Ždanovo, tai turėjo pakelti miesto moralę Pagrindinis Leningrado orkestras - Leningrado filharmonija - buvo evakuotas, tačiau Leningrado radijo komiteto orkestras liko mieste. Jos dirigentas Karlas Eliasbergas, keturiasdešimt dveji, buvo paskirtas surinkti muzikantus. Bet iš šimto miesto orkestrų liko tik keturiolika žmonių, likusieji buvo pašaukti į armiją, žuvo ar mirė iš bado Tarp kariuomenės buvo paskleistas kvietimas: visi, kurie mokėjo groti bet kokiu muzikos instrumentu, turėjo pranešti savo viršininkams Žinodamas, kiek nusilpę m.

Riebalus deginantis vyras vasaros bockas šis darbas buvo sunkus: nepaisant papildomo raciono, daugelis muzikantų, visų pirma varinių pučiamųjų instrumentų grotuvai, apalpo nuo streso, reikalingo groti savo instrumentais Tik kartą per visas repeticijas orkestras turėjo jėgų atlikti visą simfoniją visas - trys dienos iki viešo kalbėjimo.

Koncertas buvo suplanuotas m. Rugpjūčio 9 d. Kvietimai net buvo atspausdinti ir liko neišsiųsti. Filharmonijos koncertų salė buvo pilna. Žmonės atėjo su geriausiais drabužiais Muzikantai, nepaisydami šilto rugpjūčio oro, vilkėjo paltus ir pirštines nukirptais pirštais - badaujantis kūnas nuolat jautė šaltį. Visame mieste žmonės rinkdavosi gatvėse priešais garsiakalbius. Balandžio mėn. Leningrado gynybai vadovavęs generolas leitenantas Leonidas Govorovas likus kelioms valandoms iki koncerto pradžios įsakė artilerijos sviedinius, kad būtų užtikrinta tyla bent simfonijos metu.

Visu pajėgumu įjungti garsiakalbiai buvo nukreipti į vokiečius - miestas norėjo, kad ir priešas išklausytų. Klausykite, draugai! Prie jo priėję vokiečiai klausėsi. Visas pasaulis klausėsi Daugelį metų po karo Eliasbergas susitiko su vokiečių kareiviais, kurie sėdėjo apkasuose miesto pakraštyje. Jie sakė dirigentui, kad išgirdę muziką jie verkė: Tada m.

Supratome, kad pralaimėsime karą. Pajutome jūsų jėgas nugalėti alkį, baimę ir net mirtį. Kitais metais jie sodinami toje vietoje, kad gautų maistinių bulvių derlių.

Sėklos sėjamos ankstyvos datos Sumaišius bulvių sėklas su sausa žeme, jos sėjamos sode iki 1 cm gylio, tarp eilučių - 20 cm. Vieno gramo sėklų užtenka m 2. Dirvožemis gerai tręšiamas ir kruopščiai purenamas. Sėjama mulčiuojama durpėmis arba humusu 1 kibiras 1 m 2 arba padengiama plėvele, kol pasirodys ūgliai 10 -tą dieną. Iš karto po daigumo sėja kruopščiai ravima ir laistoma pagal poreikį. Vasarą atliekamas atlaisvinimas ir nuėmimas. Surinkite sevoką vėlyvos datos Iš 1 m 2 galima surinkti iki 3 kg gumbų.

Sevkos, surinktos iš 4 m 2, pakanka sodinti kitais metais daugiau nei šimtui kvadratinių metrų. Smulkūs bulvių gumbai sodinami dažniau ir mažesni, didesni - rečiau ir giliau. Maitinimo vieta ir priežiūra yra įprasta, privaloma laistyti, kai trūksta drėgmės. Geras derlius gali būti laikomas kg gumbų šimtui kvadratinių metrų. Jei sėjama rečiau pavyzdžiui, 45 cm tarp eilučiųtada pirmaisiais metais galite gauti didelių gumbų. Reikia nepamiršti, kad pasitelkus daigus, didelių bulvių gumbų derlių galima gauti pirmaisiais metais.

Maistui naudojami dideli gumbai, sodinimui patartina naudoti vidutinius ir mažus. Sevok silpnai paveikti virusų todėl sėklose užaugintos bulvės yra beveik visiškai sveikos.

Buitiniuose sklypuose uogų bulvių derlius gali būti gana naudinga. Spręskite patys, pirmiausia sutaupoma sodinamoji medžiaga: 1 šimtui kvadratinių metrų užtenka 7 kg sėklų, o ne 30 kg paprastų gumbų. Esant metinei kultūrai, gumbai sodinimui apskritai nenaudojami. Antra, daigai yra atsparūs degeneracijai ir virusinėms ligoms. Sėklos yra lengvai laikomos, jos išlaiko daigumą 20 metų!

Uogų pasėliui reikia skirti sėklų sklypą. Ten sėjama uogą formuojanti veislė bulvės vaisius yra uoga. Surinktos uogos subręsta, o gruodžio - sausio mėnesiais nuo jų nuplaunamos sėklos. Bulvės, ko gero, yra vienintelis pasėlis, kurio raida tęsiasi šimtmečius. Bet kai jie tai įvaldė. Žodžiu, antroji duona. Po visko Vasaros pabaigoje bulvių vagos atrodo margos: kai kuriuose krūmuose viršūnės išdžiūvo ar net riebalus deginantis vyras vasaros bockas, kitų - pageltusios ir ima džiūti.

Tačiau dalis sodinimo žaliuoja ir toliau auga. Nevalingai pagalvosite: kada geriausias laikas pradėti valyti? Sodininkams, kaip ir pavasariui, neramu rasti sėklinių bulvių. Kur galiu jį gauti? Pasisekusiems paskirta sodinamoji medžiaga valstybiniuose ūkiuose. Norimos veislės greitai patenka į sodininko kasdienybę, jos intensyviai dauginamos. Prisiminkime, kaip ji susivienijo Sodininkas savo turimoje vietoje augina bulves.

Ir tai ne visada yra bulvė, tai yra, ne visada atitinka šios kultūros reikalavimus. Pavyzdžiui, dažniausiai bulvių augintojai gauna sklypus tose vietose, kur stovi arti Bulvė- nakvišų šeimos atstovas. Augalinės bulvės auga kelių gana aukštų stiebų pavidalu, kurių kiekvienas pakaitomis turi tamsiai žalius lapus.

Leningrado blokada buvo tarsi diena. metus

Prasidėjus bulvių žydėjimo laikotarpiui, apatinėje stiebo dalyje susidaro balti požeminiai stiebai. Požeminių stiebų galai sustorėja, susidaro gumbai, kuriuose organiniai maistinių medžiagųdaugiausia krakmolo.

Bonsai Muilas saponariumas Mėnulio dulkės - sodinimas ir auginimas Mėnulio dulkių muilas lot. Saponaria yra Žolinių žiedų augalas iš Clove šeimos. Saponaria yra antrasis augalo pavadinimas.

Daugelis atsitiktinių šaknų auga iš stiebo apačios. Jie daugiausia plinta horizontaliuose dirvožemio sluoksniuose. Vasarą, priklausomai nuo veislės, bulvės yra baltos, violetinės arba mėlynos gėlės. Kiekvieną iš jų sudaro taurelė su penkiais lydytais lapeliais ir plokščia vainikėlis, suformuotas iš penkių lydytų žiedlapių.

Gėlė taip pat turi 5 kuokelius ir vieną piestelę su stigma, stulpelį ir kiaušidę.

arbatos svorio metimo rūšys kaip prarasti užsispyrusius pilvo riebalus

Kai vyksta apvaisinimas, iš kiaušidės atsiranda žalių vaisių - uogų su daugybe smulkių sėklų. Darosi aišku, kad bulves galima dauginti sėklomis, ne tik vegetatyviniu būdu. Sėklose išaugintos bulvės sudaro požeminius gumbus, tačiau mažesnės nei įprastai. Ir po kelerių metų iš šių mažų gumbų susidaro normalaus dydžio gumbai. Tik veisiant naujas veisles, bulvės auginamos iš sėklų. Šiuo tikslu dviejų kirtimas skirtingų veislių Tokiu būdu gauti nauji augalai yra labai įvairios išvaizdos, dydžio, žiedų spalvos, gumbų formos ir krakmolo koncentracijos juose.

Kai kurie iš šių augalų yra lengvai užteršti ligų sukėlėjais, kiti nėra jautrūs ligoms ir atsparūs šalčiui. Augalai, turintys reikiamas savybes, parenkami iš tūkstančių sodinukų, o paskui dauginami vegetatyviniu būdu. Taip veisiamas daugelio veislių bulvės. Dabar gamtoje yra daugiau nei bulvių veislių.

Jų skirtumai pasireiškia išvaizda, spalva, gumbų forma ir kitomis savybėmis. Yra valgomų bulvių veislių, kurias žmonės valgo, pašarinės veislės auginamos, kad gyvuliai būtų aprūpinti pašarais, o krakmolas, alkoholis ir melasa gaminami iš pramoninių bulvių veislių. Pagal nokinimo laiką išskiriamos ankstyvojo nokinimo veislės ankstyvoji rožėvidutinio brandumo Lorkh ir vėlyvoji Voltman.